Natūraliai gaminamas kompostas – kokybiška ir ekologiška trąša dirvožemiui. Tiesa, populiarėjanti kompostavimo idėja kelia painiavą – į komposto dėžę metamos visos žaliosios sodo atliekos, maisto likučiai ar net naminių gyvūnų išmatos. Netinkamai parinktos atliekos ir laiku nevykdomi kompostavimo darbai negali užtikrinti optimalaus rezultato. Jei norite subrandinti išties vertingas trąšas, privalote laikytis specialistų rekomendacijų ir praktinių patarimų.
Kompostas yra geriausia organinė trąša, užtikrinanti efektyviausią atliekų panaudojimą. Vienas svarbiausių kompostavimo privalumų – ekologiškas ir praktiškas atliekų perdirbimas, be to, jums nereikės sukti galvos, kur dėti nugenėtas šakas, nupjautą žolę ar sugriebtus lapus. Kompostas puikiai tinka smėlingai ir molingai dirvai. Smėlingoji kur kas geriau priima drėgmę ir padeda išlaikyti naudingąsias medžiagas, o molingoji tampa laidesnė vandeniui. Kompostu praturtinta dirva tampa derlingesnė, joje auga stipresni ir sveikesni augalai.
Kompostuoti galima beveik visas nereikalingas sodo atliekas, pvz., nupjautą žolę ar nukritusius lapus, šieną ar šiaudus, medžių ar krūmų šakeles, vandens augalus ar dumblius, pjuvenas ar popieriaus likučius. Nepamirškite ir virtuvės atliekų – kavos tirščių ar arbatos maišelių, žaliųjų augalų liekanų ir jų kotelių. Tiesa, kompostavimas reikalauja praktinės patirties ir žinių, pvz., į kompostavimo dėžę negalima dėti šviežiai nupjautos žolės, visų pirma ją reikia šiek tiek padžiovinti arba sumaišyti su sausomis ir stambesnėmis sodo atliekomis. Atsargiai reikėtų elgtis ir su sugriebtais lapais. Nors jie yra viena svarbiausių komposto medžiagų, vis dėlto visų pirma juos reikėtų šiek tiek padžiovinti.
Viena svarbiausių gero komposto sąlygų – tinkamas vėdinimas, todėl rinkitės medinę kompostavimo dėžę su vėdinimo skylutėmis. Nepamirškite, kad kompostas turi būti vartomas, t. y. turite užtikrinti tinkamą drėgmės kiekį, priešingu atveju kompostuojama medžiaga gali išdžiūti.
Kompostuodami atliekas, nepamirškite, kad ne visos liekanos yra naudingos. Į kompostavimo dėžę nemeskite ligų pažeistų augalų, kaulų, storų šakų, gyvulinės kilmės atliekų, piktžolių sėklų, naminių gyvūnų (kačių ir šunų) išmatų. Specialistai siūlo vengti ąžuolo lapų, itin didelio krituolių obuolių kiekio, pušų spyglių ir duonos gaminių.
Viena dažniausių kompostavimo problemų yra gana stiprus ir nemalonus komposto krūvos kvapas. Nors bręstantis kompostas turi tam tikrą kvapą, itin stiprus dvokas praneša apie pernelyg suslėgtą ir drėgną kompostą, tiksliau – apie jo rūgimo procesą. Jei susidūrėte su šia problema, perkratykite kompostą ir įterpkite į krūvą sausų lapų, galite užmesti šiek tiek kalkių. Įsitikinkite, kad kompostavimo dėžės dangtis nepraleidžia vandens.