Vis dažniau tenka girdėti, kad dauguma tautiečių atostogas leidžia ne tik Baltijos jūros pakrantėje, bet ir atostogauja ne tik vasarą. Žinoma, geriausias laikas atostogoms mūsų krašte yra vasaros sezonas. Nors ir vasarų pas mus būna visokių. Šioje vietoje optimistai paprieštarautų – nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.
Aktyvesnių pramogų mėgėjai dalį savo kasmetinių atostogų leidžia šiltuose kraštuose, kai pas mus jau būna ruduo ar žiema. Kiti važiuoja slidinėti į kalnuotas šalis arba ten, kur ši turizmo rūšis yra labiau išvystyta.
Tad vis daugiau ir dažniau žmonės keliauja, norėdami susipažinti su kitų šalių, tautų, regionų kultūra. Kelionėse atrandama nauja gyvenimo filosofija, plečiasi pažįstamų ratas, tobulėja kalbų įgūdžiai. O kaip sako kiti – daug keliavęs, senatvėje turėsi ką papasakoti anūkams.
Septyni žemynai
Norintiems nukeliauti ten, kur dar nėra buvę, pamatyti tai, ko dar nėra matę, belieka tik vilkti į dienos šviesą savo santaupas ir drąsiai žengti į naujų pažinimų ir atradimų etapą.
Sakoma, kad tikram keliautojui reikia pabuvoti visuose septyniuose žemynuose. Šiuo atveju turbūt sudėtingiausia būtų pasiekti Antarktidą, bet tikrai įmanoma. Pavyzdžiui, kelionei galima pasirinkti kruizinį laivą. Taigi pabuvojęs Antarktidos ledynuose ramia sąžine galėsi drąsiai visiems pasakoti, kad apkeliavai visą pasaulį.
Kelionė dviračiu
Kita ne ką mažiau įspūdingai atrodanti avantiūra yra kelionė dviračiu. Aišku, čia kalbu ne apie keleto kilometrų pasivažinėjimą pas močiutę kaime. O turiu omenyje tikrai ilgą distanciją. Žinoma, tokiai kelionei reikia nemažai fizinių pastangų, valios ir ryžto.
Savaime suprantama, kad dviračiu keliausi daug lėčiau nei automobiliu, bet visai kitaip pažinsi kraštą, po kurį keliausi. Mindamas dviračio pedalus galėsi neskubėdamas apžiūrėti besikeičiančią aplinką. Be to, nereikia taip jau sumenkinti dviračio, kaip transporto priemonės. Juk dviračiu keliausi žymiai greičiau, nei eitum pėsčias. O laisvės pojūtis ir raumeningos, tvirtos kojos po tokios kelionės – tai tik keli šios avantiūrinės kelionės pliusai.
Raita kelionė, gyvenimas su vietiniais, nauja kalba
Ką gi, ženkime toliau naujų atradimų keliu. Ką siūlau toliau? O gi pabalnoti ką nors stambesnio už arklį. Na, pavyzdžiui, kaip tau patiktų kelionė po džiungles ant stambaus dramblio nugaros? Garantuoju, tai būtų vienas iš tų dalykų, kurį atsimintum visą gyvenimą.
Dažnas keliautojas per gana trumpą laiką paprastai aplanko daug šalių. Būdamas vienoje šalyje aplanko įžymiausias vietas, žinomiausius ir garsiausius objektus. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalis jau pažinta. Geriausias būdas pažinti kitą kraštą yra bent mėnesį ar du pagyventi kaip vietiniam gyventojui. Bendravimas su žmonėmis, pažintis su jų kasdiene veikla ir buitimi gali daug daugiau papasakoti nei pora metų nuolatinių kraustymųsi iš vienos šalies į kitą.
Gyvenant su kitataučiais vertėtų pasinaudoti dar viena tiesiog ant lėkštės patiekiama proga – nežinomos kalbos mokymasis. Pavyzdžiui, kad ir šnekamosios anglų kalbos įgūdžių lavinimas tikrai praverstų. O jeigu pradėtum mokytis ispanų, italų ar kokią kitą kalbą – būtų nerealu.
Tuk tuk Indija
Žmonės šiandien nebijo eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus, atrasti naują ir pakeisti seną požiūrį į pasaulį. Straipsniai žiniasklaidoje, gyvenimo būdo laidos pasakoja apie dažnai radikalius žmonių gyvenimo pokyčius. Sutapimas ar ne, tačiau labiausiai žmonės pakeičia savo mąstymą, mitybą, gyvenimo būdą būtent po kelionės į Indiją. Kuo gi išskirtinė ši šalis?
Pabuvoję Indijoje siūlo pažinti šią šalį keliaujant traukiniais. Geležinkelių sistema šioje šalyje žymiai geriau išvystyta, o tvarkos gatvėse, kaip žinia, Indijoje nė su žiburiu nerasi. Todėl kelionė traukiniais tikriausiai yra geriausias būdas labiau pažinti šią margaspalvę ir įspūdingą šalį.
Viršukalnės šturmas. Nardymas su rykliais. Brazilijos karnavalas
Ką atsakytum, jei pasiūlyčiau įkopti į vieną iš aukščiausių pasaulio viršukalnių? O taip, tai iššūkis ne iš lengvųjų. Ir pasiryžti tam gali toli gražu ne kiekvienas. Tačiau kiekviena kelionė kelia didesnę ar mažesnę riziką. Vieną kartą patyrus kažką labai stipraus, nemažiau norisi išbandyti naujus dalykus ir kitą kartą. Taip kalba tikri keliautojai.
Nardymas – dar vienas iš rizikingų ir aštrių pojūčių mėgėjų užsiėmimų. O kaip tau nardymas su baltaisiais rykliais? Tikriausiai teko matyti tokius „savižudžius“, kurie uždarame narve panardinami į vandenis, kuriuose gausu tų baisių milžiniškų padarų. Sėkmingai išgyvenęs šią avantiūrą, tikiu, kitaip pradėsi vertinti savo nedideles gyvenimiškas problemas.
Kam nepatinka linksmintis? Turbūt ne daug kas atsakytų neigiamai. Taigi ar galima vadinti save vakarėlių „siela“ nesudalyvavus tikrame braziliškame karnavale? Tikriausiai, kad ne. Visame pasaulyje garsiai nuskamba kasmetis Rio de Žaneire vykstantis karnavalas. Brazilų karnavalai vyksta ir kituose Brazilijos regionuose. Visi karnavalai išsiskiria įspūdingais kostiumais, didingais gatvės paradais ir visus išjudinančia energinga muzika.
Argentina. Banglentės. Didysis barjerinis rifas
Tęsiant pramogų ir naujų patyrimų temą, dėmesio vertas išbandymas yra išmokti šokti tango. Tačiau kur gi daigiau išmoksi gerai šokti šį šokį, jei ne jo gimtinėje Argentinoje. Tango ne tik šokis, tai kartu ir muzika, ir daina, kuri atliekama tam tikru slengu. Žmonės kalba, kad tango – tai meilės šokis, akimirką užburiantis, vedantis, nešantis, o kitą, žiūrėk, jau menkinantis, griežtas, bet vis tiek išliekantis aistringas.
Vasara, jūra, bangos. O taip, argi nenuostabus derinys – pasakytų banglentininkai. Na, gal ir sunku būtų paprieštarauti, tačiau tiesiog atsistoti ant lentos ir čiuožti banga sėkmingai turbūt nepavyktų per pirmą bandymą. Tačiau neverta nuleisti rankų. Šiek įdėjus pastangų ir turint daug noro pasiekti rezultatai emociškai tikrai žada atsipirkti. Skrosdamas bangą po bangos pasijunti daug stipresnis už pačią jūrą. Patikėk!
O ką gi dar vertėtų nuveikti žydruosiuose vandenyse? Dar mokykloje per geografijos pamokas kiekvienam girdėtas trijų vos ne magiškų žodžių junginys – Didysis barjerinis rifas. Ar gi mažas iššūkis? Nemanau. Pirmyn – pažink jį. Bet kas pasakytų, kad šis rifas didžiausias koralinis rifas pasaulyje. Pamatyti visą jo grožį ir didybę galima tik panirus į vandenį. Bent kartą pabuvoti šalia šio rifo – didžiausia bet kurio save gerbiančio naro svajonė.
Savanoriška veikla
Tai labai didelis asmeninis iššūkis. Jo imtis gali tikrai ne kiekvienas. O ir išties nelengva gali būti matyti, pavyzdžiui, išsekusius dėl maisto stokos vaikus ar nuo stichinių nelaimių nukentėjusius žmones. Humanitarinės pagalbos pasauliui reikia daug ir daugelyje vietų. Didžiausia pagalba, žinoma, sunkiais atvejais yra kito žmogaus dėmesys, užuojauta, palaikymas. Aišku, daiktai, maistas ir kitos priemonės taip pat svarbios, bet žmogaus noras padėti yra vertinamas labiausiai.
Savanoriška veikla gamtos draustiniuose ir rezervatuose, pavyzdžiui, Afrikoje, taip pat nuolat laukiama. Ten diegiamos įvairios priemonės, kurios leidžia laisvai egzistuoti ir klajoti gyvūnams ir šalia gyventi vietiniams gyventojams.
Kelionių įspūdžiai
Nuolat patiriant kažką naujo, kažko naujo išmokstant, būtina viską kažkaip įamžinti – nufilmuoti, nufotografuoti, aprašyti. Sutinku, nėra paprasta savo įspūdžius išdėlioti popieriaus lape. Be to, aprašius emocijas, jos pasidaro ne tokios jau įspūdingos ir neįtikėtinos. Papildžius tokius aprašus nuotraukomis ar video vaizdais – gautųsi puikus straipsniukas, kurį reikėtų publikuoti viešai. Taip ne tik pasaulį supažindinsi su savo asmeniniais atradimais, bet galbūt ir dar kažką paskatinsi kitaip pažvelgti į keliones bei pradėti drąsiau keliauti.